Tai, kas mums visiems bendra

Augustė Krisiūnaitė, Gabija Kairytė, Ervinas Adomavičius, Marija Šmakotinaitė, II c 

    Žemės diena, pradėta švęsti 1970 metais, iškėlė svarbų tikslą – saugoti gamtą bei vienyti žmones siekti švarios, ilgaamžės aplinkos. Minėdami Žemės mėnesį turiningai išnaudojome biologijos pamokas – kiekvienos pamokos metu išklausydavome po kelis pristatymus apie veiksnius, darančius įtaką mūsų planetai. Labiausia visus domino plastiko, vandens ir oro taršos temos, tačiau aptarėme ir ekologiškos gyvulininkystės, žemdirbystės problemas, augalų ir vabzdžių poveikį aplinkai bei jų plitimo ypatumus. Kadangi turėjome visišką kūrybinę laisvę, projektus bendraklasiams pateikėme įvairiais formatais. Grupė, pristačiusi temą „Plastiko krizė ir daroma žala gamtai“, pasirinko neįprastą formatą – sukūrė filmuką laidos „Klausimėlis“ forma. Žiūrėdami šį filmuką sužinojome tai, jog manoma, kad jau 2050 m. jūrose ir vandenynuose esančio plastiko svoris bus didesnis nei visų pasaulio žuvų svoris. Ypač įdomūs buvo tiriamieji projektiniai darbai. Pristatyme apie ekologinį ūkį išgirdome interviu su ūkininkais Daiva ir Gintaru Taujanskais. Ūkininkai supažindino su savo veikla, darbo privalumais ir trūkumais. Šio projektinio darbo autoriai atliko ir jaunimo apklausą. Ja siekta išsiaiškinti ekologinio ūkio svarbą jaunajai kartai. Apklausos rezultatai rodo, kad jaunimas domisi ekologiškais produktais, todėl jų paklausa ateityje turėtų didėti. Atlikdami šį projektinį darbą turėjome galimybę išbandyti savo kūrybiškumą, dar daugiau sužinoti apie aplinkosaugą bei pritaikyti tai, ką mokomės per biologijos pamokas. Mūsų šio darbo pagrindinę mintį puikiai patvirtina anglų rašytojo, ūkininko, aktyvisto Vendelio Berio žodžiai: „Pasaulis yra tai, ką mes visi turime bendro.“