„Beveik laimingas“ – teatro spektaklis pagal Jurgio Kunčino romaną „Tūla“

Vasario 6d. dalyvavome projekto patirtinėje veikloje kartu su Panevėžio 5-osios gimnazijos mokiniais ne gimnazijos erdvėse: teatre ,,Menas“ ne tik žiūrėjome premjerą ,,Beveik laimingas“ (pagal J.Kunčinio ,,Tūlą“), bet akimirką tapome aktoriais, kritikais, patarėjais…

Spektakliui pasirinkta meilės tema, interpretuojamas romanas, autoriaus gyvenimas, iškyla sovietinio gyvenimo realijos. Meninei interpretacijai pasirinktas lecture-performance formatas. Aktorius Raimonas Klezys scenoje kartu su žiūrovais ieško atsakymų į klausimus: Kas yra įsimylėjimas? Kas yra meilė? Kaip skaityti romaną ,,Tūla“? Kaip gyventi? Vėliau – šilta diskusija ne tik su aktoriumi, bet ir režisieriumi Justu Terteliu ir kūrybine grupe.

Kelios mokinių refleksijos:

Simona: ,,Spektaklis paliko labai gerą įspūdį. Spektaklis sužavėjo nuotaikų kaita, žaismingumu. Spektaklis kupinas veiksmo, įtraukiantis. Taip pat pateikiama naudinga informacija rašiniams apie autorių, jo biografiją ir kūrinio siužetą.“

Aistė: ,,Labai įdomus, šiuolaikiškas, kitoks romano pristatymas. Geriausiai įsiminė muzikiniai intarpai ir žiūrovų dalyvavimas spektaklyje. Sužinojau daug naujo, nes patiko tai, kad pats spektaklis kartu buvo ir edukacija/paskaita. Šiandien laiką teatre praleidau labai turiningai ir prasmingai.“

Emilijus: ,,Spektaklis labai įdomus, naujas požiūris į autoriaus ir kūrinio pristatymą.“

Jokūbas: ,,Mėgavausi režisieriaus Justo Tertelio spektakliu „Beveik laimingas“ Didžiausią bei tikrai ilgalaikį įspūdį man paliko idėja, kad minėto romano turinį, rašytojo biografinį kontekstą galima perteikti taip originaliai (perteikiami esminiai romano įvykiai piešiniais ar linksmais kūno judesiais bei rankų gestais, įterpiami post-modernizmo elementai), drauge įterpiant paties aktoriaus socialinį, mokyklinį kontekstą (pasakojimas apie skaitovų konkursą ir lietuvių kalbos mokytoją). Kalbant apie post-modernistinius elementus, didžiausią įspūdį man paliko asmeniškai labai retai girdima, ekspresyvi foninė muzika (Betmeno šėliojimo scena), kurios idėja yra labai tinkamai pritaikyta, tačiau klausymasis jos be jokio konteksto ar scenoje stebimo vaizdo tarsi praranda esmę. Šio spektaklio dėka vos per „lengvą“ valandėlę tikrai nemažai sužinojau apie rašytojo Jurgio Kunčino biografiją, romano „Tūla“ rašymo aplinkybes (labiausiai nustebino faktas, jog šis kūrinys buvo parašytas vienu prisėdimu, poetui sužinojus (beje, iš savo žmonos Rasos), jog jo jaunystės meilė tragiškai žuvo, aktoriaus socialinį kontekstą ir dar daugiau.“

                                                                        Lietuvių kalbos mokytoja Beata Viederienė