Kai prabyla lėlės

Gegužės 22 d. Ia ir If bei dalis gimnazijos antrokų apsilankė Lėlių vežimo teatre, kur žiūrėjo įtaigų spektaklį „Mano vardas Icchokas“ pagal I. Rudaševskio knygą „Vilniaus geto dienoraštis“. Spektaklis buvo rodomas specialiai mūsų gimnazijos mokiniams pagal vykdomus du TOLI projektus: „Atrask kitokią Lietuvą ir gimtąjį Panevėžį“ (mokyt. Auksė Sereikienė) „Tikiu, kad viskas turi būti užrašyta…” (mokyt. Rita Stonienė). Iki spektaklio projektų dalyviai jau buvo atlikę „namų darbus“: dalyvavo edukacinėje išvykoje į Vilnių, kur lankėsi Holokausto muziejuje ir dalyvavo edukacijose „Žydų Dekalogas“ bei „Icchoko Rudaševskio gyvenimo pėdsakais“, susipažino su Vilniaus geto dramatiška istorija . Vis dėlto spektaklis sukūrė visiškai kitokį emocinį lauką. Penkiolikmečio paauglio, rašančio savo mintis dienoraštyje, išgyvenimai ir jausmai, net ir suteikiant balsą lėlei, daro įspūdį. Griūvantis pasaulis, artimųjų ir draugų netektys šiandien kaip niekad atrodo čia pat. Po spektaklio projekto dalyviai dar laukė susitikimo su režisieriumi J. Dautartu ir aktoriais. Daugelis iš jų – jau ne vienerius metus Panevėžio lėlių vežimo teatre dirbantys jauni  Ukrainos aktoriai. Jiems šiandien  Icchoko  nerimas ir skausmas suprantamas ir atpažįstamas, todėl aktorė Marija pažymėjo, kad dabar spektaklį vaidina kitaip negu prieš keletą metų, kai norėjosi suvaidinti įtaigiai ir ryškiai. Dabar vaidmenyje atsirado tikrumo ir nuoširdumo. Padėkojome teatro trupei už meninį dienoraščio įprasminimą ir turėsime apie ką pamąstyti sugrįžę. 

Rita Stonienė