Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija – viena seniausių Lietuvos mokyklų, turinti itin garbingą istoriją.
Svarbiausi gimnazijos istorijos žingsniai
1727 m. – pijorai Panevėžyje įsteigia mokyklą. 1882 m. – ima veikti realinė mokykla.
1915 m. – pirmoji Lietuvos švietimo istorijoje lietuviška gimnazija, už aukštą mokymo lygį, iniciatyvią mokytojų ir mokinių veiklą vadinta „Panevėžio respublika“.
1940 m. – I vidurinė mokykla
1970 m. – Juozo Balčikonio vidurinė mokykla. Kalbininko, žodynininko, akademiko Juozo Balčikonio vardas pasirinktas neatsitiktinai – čia jis mokėsi, mokytojavo, buvo direktorius.
1992 m. – Juozo Balčikonio gimnazija.
Gimnazija didžiuojasi, kad jos istorijos puslapiuose įrašytos garsios, visai Lietuvai nusipelniusių žmonių pavardės. Pijorų mokyklą baigė architektas L. Stuoka – Gucevičius, inžinierius S. Kerbedis; realinėje mokykloje mokėsi Nepriklausomybės akto signataras A. Petrulis, rašytojas B. Sruoga, diplomatas J. Urbšys, lietuvių kalbą dėstė J. Jablonskis; lietuviškoje gimnazijoje savo žinias mokiniams skleidė G. Petkevičaitė – Bitė, J. Lindė – Dobilas, M. Grigonis, J. Zikaras, čia sukūręs ir garsiąją Laisvės skulptūrą, M. Karka – šios asmenybės rūpinosi visapusišku mokinių ugdymu, inicijavo „Meno kuopos“, vėliau pavadintos mažuoju Lietuvos universitetu, steigimą.
„Mes – vyturiai sparnais išsukinėtais“, - taip savo – tremtinių, partizanų, emigrantų – kartą pavadino buvęs gimnazijos mokinys, politinis kalinys S. Račiūnas. Antrasis pasaulinis karas, okupacijos paliko gilius randus mokinių ir mokytojų gyvenime. Bet ir tais metais mokykla dirbo, stengėsi tęsti geriausias prieškario tradicijas, kurti naujas, į gyvenimą išleido kompozitorių V. Mikalauską, dailininką S. Eidrigevičių, akademiką R. Rajecką ir daugybę kitų įžymių žmonių, kurių vardai surašyti gimnazijos Atminimo lentoje, o daugybė eksponatų surinkta gimnazijos muziejuje, įsteigtame 1972 m.
Šiandien stengiamasi, kad gimnazija taptų modernia ugdymo įstaiga, kurioje kiekvienas mokinys galėtų gauti kokybišką išsilavinimą, turėtų galimybę ugdyti įvairias kompetencijas, vertybines nuostatas, siekiama sudaryti geras sąlygas mokinių saviraiškai.
Kasmet pasiekiama gerų ugdymo(si) rezultatų – tai rodo gimnazistų laimėjimai įvairiose dalykinėse olimpiadose, konkursuose, brandos egzaminų rezultatai, gimnazijos reitingai.
Visos bendruomenės tikslas – stiprinti tapatybės su savo gimnazija jausmą, saugoti tradicijas, sąžiningai ir kūrybingai dirbti, savo veikloje vadovaujantis gimnazijos šūkiu „Būkime esmės žmonėmis“ (J.Lindė-Dobilas).
