Gimnazijos taryba

Gimnazijos taryba yra aukščiausioji gimnazijos savivaldos institucija. Ji sudaroma iš dviejų gimnazijoje nedirbančių mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų), dviejų mokytojų, dviejų mokinių ir vieno vietos bendruomenės atstovo.

Tarybos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti gimnazijos strateginių tikslų ir įgyvendinti gimnazijos misiją. Tarybos nariu negali būti gimnazijos direktorius, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

Tėvus (globėjus, rūpintojus) į tarybą atviru balsavimu renka klasių tėvų (globėjų, rūpintojų) komitetų pirmininkų susirinkimas, mokytojus – Mokytojų taryba, mokinius – Mokinių parlamentas. Vietos bendruomenę taryboje atstovauja vietos bendruomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka deleguotas atstovas, kuris yra savivaldybės gyvenamosios vietovės, kurioje veikia vietos bendruomenė, gyventojas. Nesant vietos bendruomenės, tarybos darbe dalyvauti kviečiamas seniūnaitis, kurio teritorijoje yra gimnazija.

Taryba renkama trejiems metams nuostatuose nustatyta tvarka. Tas pats asmuo tarybos nariu gali būti dvi kadencijas iš eilės.

Tarybos veikla planuojama, posėdžiai protokoluojami. Tarybos posėdžius inicijuoja tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per metus. Prireikus gali būti kviečiamas neeilinis tarybos posėdis.

Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančių balsų dauguma.

Gimnazijos direktorius, vyriausiasis buhalteris ir (ar) kiti su svarstomu klausimu susiję asmenys tarybos posėdžiuose gali dalyvauti kviestinių narių teisėmis.

Tarybai vadovauja pirmininkas, išrinktas atviru balsavimu pirmame išrinktos tarybos posėdyje.

Taryba:

• teikia siūlymus dėl gimnazijos strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių;
• svarsto ir pritaria gimnazijos strateginiam ir metiniam veiklos planams, nuostatams, gimnazijos darbo tvarkos taisyklėms, gimnazijos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos programai, ugdymo plano projektui ir kitiems gimnazijos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems gimnazijos direktoriaus;
• teikia siūlymus gimnazijos direktoriui dėl gimnazijos vidaus struktūros, veiklos tobulinimo, nuostatų pakeitimo ar papildymo;
• kiekvienais metais vertina gimnazijos direktoriaus metų veiklos ataskaitą, priima sprendimą dėl gimnazijos vadovo metų veiklos įvertinimo ir pateikia jį savivaldybės merui;
• sprendžia gimnazijai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus, teikia gimnazijos direktoriui ar savivaldybės tarybai siūlymus dėl gimnazijos materialinio aprūpinimo, veiklos tobulinimo;
• svarsto gimnazijos lėšų naudojimo klausimus, pajamų ir išlaidų sąmatą, gimnazijos ūkinę ir finansinę padėtį, talkina formuojant gimnazijos materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;
• teikia siūlymus dėl vadovėlių, mokinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo sistemos pasirinkimo, neformaliojo vaikų švietimo veiklos, renginių organizavimo;
• svarsto mokytojų metodinės tarybos, mokinių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijų ar gimnazijos bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymus gimnazijos direktoriui dėl jų įgyvendinimo;
• teikia siūlymus dėl gimnazijos darbo tobulinimo, saugių mokinių ugdymo(si) ir darbo sąlygų sudarymo;
• organizuoja tėvų paramą gimnazijai;
• skiria atstovus į mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos komisiją;
• pasirenka įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką, analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo;
• svarsto kitus teisės aktuose nustatytus ar gimnazijos direktoriaus teikiamus klausimus.